- storavoti
- ×storavóti, -ója, -ójo žr. storoti: 1. NdŽ. | refl. tr.: Rengėsi, kuo tik turėjo: autuvo, rūbų storavojosi kaime LTR(Al). 2. H168, R, K Storavoju už ką MŽ145, N. Jis kovojo (storavójo) už savo mislį KII292. Dar daugel storavojančių tarp mūsų juk yra, mielą kalbą užstojančių KlvD350. | refl. H168, N, K, J: Visomis sylomis storavokimės atvestie jį ant kelio teisybės Tat. \ storavoti; pastoravoti
Dictionary of the Lithuanian Language.